Televizorius šiandien – ne tik pramogų centras, bet ir gana brangi investicija, kuri turėtų tarnauti dešimtmetį ar ilgiau. Deja, dažnas iš mūsų apie tai susimąsto tik tada, kai ekranas ima blukti, atsiranda keisti dryžiai arba prietaisas tiesiog nustoja įsijungti praėjus vos trejiems metams nuo pirkimo. O juk didžioji dalis gedimų atsiranda ne dėl gamyklinio broko, o dėl to, kaip televizorius naudojamas kasdien. Geros naujienos – pailginti jo gyvavimo laiką nėra sudėtinga, tereikia žinoti kelis dalykus ir šiek tiek pakoreguoti įpročius.
Kodėl televizoriai „miršta“ anksčiau laiko
Vidutinė šiuolaikinio televizoriaus tarnavimo trukmė – nuo 7 iki 10 metų, jei kalbame apie kokybiškas matricas ir normalų naudojimą. Tačiau realybėje daugelis prietaisų pradeda „kapotis“ jau po 4–5 metų. Priežastys būna įvairios: perkaitimas, įtampos svyravimai, dulkės, netinkamas valymas ar tiesiog per didelis apkrovimas dirbant per ilgas valandas be pertraukos. Įdomu tai, kad pati brangiausia detalė televizoriuje – matrica – dažniausiai ir yra ta, kuri anksčiausiai pradeda rodyti senėjimo požymius, ypač jei kalbame apie OLED technologiją, kuri jautri vaizdo „įsideginimui“.
Gamintojai, žinoma, nurodo garantinius terminus, tačiau garantija ir realus prietaiso ilgaamžiškumas – ne tas pats. Todėl verta pačiam pasirūpinti sąlygomis, kuriomis televizorius dirba.
Vieta, kurioje stovi televizorius, sprendžia daugiau nei atrodo
Daug kas net nesusimąsto, kad televizoriaus statymo vieta tiesiogiai veikia jo gyvavimo trukmę. Elektronika nemėgsta karščio, todėl jei prietaisas stovi ankštoje spintelėje be ventiliacijos arba tiesiogine saulės šviesa apšviestoje vietoje, jis kaista greičiau nei turėtų. Perkaitimas – vienas dažniausių priežasčių, kodėl sugenda maitinimo blokas ar net pati matrica.
Keletas paprastų taisyklių, kurių verta laikytis:
- Palikite bent 10 cm laisvos erdvės aplink televizoriaus korpusą, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti.
- Venkite statyti televizorių šalia radiatorių, krosnelių ar kitų šilumos šaltinių.
- Jei prietaisas įmontuotas į baldų sieną, patikrinkite, ar ten yra ventiliacijos angos – daugelis modernių spintelių jų neturi, ir tai ilgainiui tampa problema.
- Saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių – ne tik dėl karščio, bet ir dėl to, kad ilgainiui gali pablogėti spalvų atkūrimas.
Taip pat verta paminėti drėgmę. Vonios kambariuose ar virtuvėse, kur oras dažnai prisotintas garų, elektronika sensta greičiau – drėgmė patenka į plokštes ir sukelia korozijos procesus, kurių pasekmės pasireiškia ne iš karto, o po metų kitų.
Elektros tinklas – tylus priešas
Lietuvoje elektros tinklo kokybė ne visada stabili, ypač kaimo vietovėse ar senesniuose namuose. Įtampos šuoliai, žaibavimas, dažni elektros dingimai – visa tai kenkia elektronikai, o televizorius, būdamas vienas jautriausių prietaisų namuose, dažnai nukenčia pirmas.
Paprasčiausias ir pigiausias sprendimas – įsigyti kokybišką viršįtampių apsaugos filtrą (dar vadinamą „sergėtoju“). Kaina nedidelė, o apsauga nuo staigių įtampos šuolių gali išgelbėti brangų maitinimo bloką. Jei gyvenate vietovėje, kur elektra dingsta dažnai arba per audras būna žaibavimo, verta apsvarstyti ir įtampos stabilizatorių.
Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – nereikėtų televizoriaus jungti ir išjungti iš rozetės kaskart. Geriau naudokite pultelio išjungimo funkciją arba fizinį mygtuką ant korpuso, o iš tinklo atjunkite tik tada, kai ilgesniam laikui išvykstate ar per perkūniją.
Ekrano priežiūra: ne bet kokia šluostė tinka
Čia vienas dažniausiai pasitaikančių klaidų šaltinis. Daugelis vis dar valo ekraną su drėgna kempinėle, popierine servetėle ar net langų valymo priemone – o tai tiesus kelias į subraižytą arba chemiškai pažeistą dangą. Šiuolaikiniai ekranai turi specialią antiatspindinčią dangą, kuri labai jautri agresyvioms medžiagoms.
Kaip valyti teisingai:
- Naudokite tik mikropluošto šluostę, tokią pačią, kokia valomi akiniai.
- Prieš valydami visada išjunkite televizorių – tamsiame ekrane geriau matosi dulkės ir dėmės.
- Jei reikia drėgno valymo, šluostę tik lengvai sudrėkinkite distiliuotu vandeniu, jokiu būdu ne purškite skysčio tiesiai ant ekrano.
- Niekada nenaudokite alkoholio turinčių priemonių ar acto – tai gali pažeisti apsauginę dangą negrįžtamai.
Beje, dulkės kaupiasi ne tik ant ekrano, bet ir ventiliacinėse angose korpuso gale. Retkarčiais (kartą per porą mėnesių) verta praeiti dulkių siurbliu su minkštu antgaliu arba tiesiog nuvalyti sausu šepetėliu – tai padeda išvengti perkaitimo.
Įpročiai, kurie trumpina ekrano gyvenimą
Kai kurie kasdieniai įpročiai kenkia televizoriui labiau, nei atrodo. Pavyzdžiui, jei turite OLED televizorių ir mėgstate palikti įjungtą naujienų kanalą su statiniu logotipu kampe ar žaidžiate vaizdo žaidimus su nuolatine informacijos juosta ekrane – rizikuojate susidurti su vadinamu „burn-in“ efektu, kai vaizdas tarsi „įsidegina“ į matricą. LED ir QLED televizoriai šiai problemai mažiau jautrūs, bet ir jie nemėgsta ilgo darbo su maksimaliu ryškumu.
Keletas praktinių patarimų, kaip sumažinti riziką:
- Nenaudokite maksimalaus ryškumo nuolat – tai ne tik trumpina matricos gyvavimą, bet ir didina energijos sąnaudas.
- Jei žiūrite televizorių ilgai su statiniu vaizdu (pvz., naršote meniu ar žaidžiate), įjunkite ekrano užsklandos ar automatinio išjungimo funkciją.
- Venkite per daug dažno televizoriaus perjungimo tarp skirtingų vaizdo režimų – nors tai ir nekenkia tiesiogiai aparatinei daliai, bet gali greičiau susidėvėti valdymo mygtukai ar pultelio jutikliai.
- Naudokite energijos taupymo režimą, jei jis nekeičia jums svarbios vaizdo kokybės – tai sumažina apkrovą maitinimo blokui.
Programinė įranga ir atnaujinimai – pamirštas veiksnys
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su ekranu. Jie turi savo operacinę sistemą, kuri, kaip ir bet kuris kitas prietaisas, reikalauja atnaujinimų. Daugelis vartotojų šį aspektą ignoruoja, o veltui – pasenusi programinė įranga gali sukelti strigimus, perkrovas, o kai kuriais atvejais net padidinti energijos suvartojimą, nes sistema dirba neefektyviai.
Verta periodiškai patikrinti televizoriaus nustatymuose, ar yra naujų atnaujinimų. Dauguma modernių modelių tai daro automatiškai, tačiau senesniuose ar pigesniuose modeliuose šią funkciją reikia įjungti rankiniu būdu. Taip pat, jei pastebite, kad televizorius ima „lagai“ arba ilgiau užtrunka paleisti programėles, verta apsvarstyti gamyklinių nustatymų atstatymą – tai dažnai išsprendžia problemas, susijusias su perpildyta atmintimi.
Televizorius kaip namų gyventojas – prižiūrėk, ir jis atsilygins
Jei apibendrinti visą šią temą vienu sakiniu, būtų taip: televizorius nėra prietaisas, kurį galima pastatyti ir pamiršti – jam, kaip ir bet kuriai kitai technikai namuose, reikia minimalaus, bet reguliaraus dėmesio. Geros vietos parinkimas, apsauga nuo įtampos šuolių, teisingas valymas, saikingas ryškumo naudojimas ir savalaikiai programinės įrangos atnaujinimai – tai penki paprasti žingsniai, kurie realiai gali pridėti prietaisui kelis papildomus tarnavimo metus.
Verta prisiminti ir tai, kad kartais taupymas ne visada apsimoka – pigus viršįtampių filtras ar reta valymo šluostė kainuoja kelis eurus, o naujas maitinimo blokas ar matricos remontas gali kainuoti trečdalį naujo televizoriaus kainos. Todėl geriau iš karto investuoti į tinkamą priežiūrą, nei vėliau stebėtis, kodėl brangus televizorius sugedo greičiau, nei žadėjo gamintojas.
Galiausiai, jei jaučiate, kad jūsų senasis televizorius pradeda rodyti nusidėvėjimo požymius – blankėja spalvos, atsiranda keisti garsai iš vidaus ar prailgėja įsijungimo laikas – neignoruokite šių signalų. Dažnai nedidelis techninis patikrinimas ar valymas gali pratęsti prietaiso gyvenimą dar keleriems metams, o tai reiškia ir sutaupytus pinigus, ir mažiau elektronikos atliekų. Galų gale, geras televizorius – tai ne vienadienis pirkinys, o ilgametis kompanionas vakarais prie filmo ar sporto transliacijos, todėl verta juo pasirūpinti taip, kaip rūpinamės kitais namuose esančiais brangiais daiktais.
