HDMI jungties gedimai ir jų remontas namuose

Kiekvienas, kas bent kartą bandė prijungti kompiuterį prie televizoriaus ar žaidimų konsolę prie monitoriaus, žino tą nemalonų jausmą – ekranas tuščias, nors laidas įkištas, o indikatoriai rodo, kad viskas tarsi veikia. Dažniausiai kaltininkas būna ne pats televizorius ar kompiuteris, o kukli, bet nepaprastai svarbi HDMI jungtis. Ji per dieną patiria dešimtis mikroįtempimų, laidas traukiamas, kištukas sukamas, o kai namuose auga vaikai ar katinas mėgsta žaisti su laidais – belieka tikėtis, kad viskas ir toliau veiks. Bet anksčiau ar vėliau jungtis pavargsta.

Geros žinios – dalį šių gedimų galima pataisyti patiems, namų sąlygomis, be brangaus serviso ir laukimo eilių. Blogos žinios – ne visus. Kai kuriais atvejais bandymas savarankiškai remontuoti gali tik pabloginti situaciją arba sugadinti brangią techniką visiškai. Todėl verta suprasti, kur riba tarp „galiu susitvarkyti pats“ ir „geriau nesikišti“.

Kodėl HDMI jungtis apskritai genda

HDMI kištukas ir lizdas iš pirmo žvilgsnio atrodo tvirti – metalinis korpusas, aiškūs kontaktai, patikimas fiksavimas. Tačiau viduje slypi 19 plonyčių kontaktų, kurie liečiasi su lizdo kontaktais vos keliais milimetrais. Užtenka nedidelio pakreipimo, dulkių sankaupos ar per didelio spaudimo, ir signalas pradeda „krebžinti“.

Dažniausios priežastys, kodėl jungtis sugenda:

• Mechaninis nusidėvėjimas – laidas per metus prijungiamas ir atjungiamas dešimtis kartų, ypač jei tai žaidimų konsolė ar nešiojamasis kompiuteris.
• Įtempimas – laidas kabo, jį traukia svoris arba jis vinguriuoja neteisingu kampu prie pat lizdo.
• Korozija ir oksidacija – ypač drėgnesnėse patalpose arba jei technika stovi netoli virtuvės.
• Statinė elektra ar trumpas jungimas – dažniausiai atsiranda dėl nekokybiško laido ar netikėto smūgio įtampa.
• Fizinis pažeidimas – kai jungtis suspaudžiama, kištukas įkišamas kreivai arba per jėgą.

Įdomu tai, kad dažniausiai gadinasi ne pats mikroschemos lizdas televizoriuje ar kompiuteryje, o laido kištukas – jis pigesnis, plonesnis ir dažniau patiria mechaninį stresą. Todėl pirmiausia verta įtarti būtent laidą, o ne prietaisą.

Kaip atpažinti, kad problema būtent HDMI jungtyje

Prieš imantis bet kokio remonto, verta įsitikinti, kad problema tikrai susijusi su jungtimi, o ne, tarkime, su vaizdo plokšte ar televizoriaus procesoriumi. Štai keli simptomai, kurie beveik visada rodo į HDMI kaltininką:

• Vaizdas dingsta arba mirga, kai paliečiate ar pajudinate laidą prie lizdo.
• Ekranas rodo tik dalį spalvų arba atsiranda „sniego“ efektas.
• Garsas dingsta, nors vaizdas lieka, arba atvirkščiai.
• Prijungus tą patį laidą prie kito prietaiso, viskas veikia puikiai – tai reiškia, kad kaltas būtent lizdas ar kištukas, o ne pati technika.
• Įrenginys reaguoja, aptinka HDMI signalą, bet vaizdas neatsiranda arba atsiranda su dideliu vėlavimu.

Jei pakeitus laidą problema išnyksta – sveikinu, gedimas buvo pigiausioje ir lengviausiai pataisomoje vietoje. Jei ne, teks pažiūrėti giliau, į patį lizdą prietaise.

Ką galima patikrinti ir pataisyti patiems, be jokių įrankių

Prieš griebiantis lituoklio ar skrūvikio, verta išbandyti keletą paprastų dalykų, kurie dažnai išsprendžia problemą per kelias minutes:

1. Nuvalykite kontaktus. Ausų krapštuku, sudrėkintu izopropilo alkoholiu, švelniai perbraukite per kištuko kontaktus ir lizdo vidų. Dulkės ir oksidacijos sluoksnis – dažniausia banalios problemos priežastis.
2. Patikrinkite laido įtempimą. Jei laidas kabo ar yra ištemptas, jis nuolat traukia kištuką iš lizdo. Naudokite spaustukus ar laido tvarkytojus, kad sumažintumėte spaudimą.
3. Pabandykite kitą HDMI angą. Daugelis televizorių ir monitorių turi kelias HDMI jungtis. Jei viena neveikia, kitos gali būti visiškai sveikos.
4. Perkraukite įrenginius. Kartais problema nėra fizinė – tiesiog reikia atjungti abu prietaisus nuo maitinimo 30 sekundžių ir vėl viską sujungti iš naujo.
5. Apžiūrėkite kištuką prie šviesos. Ar visi 19 kontaktų vietoje, ar nėra sulenktų arba nulūžusių? Sulenktą kontaktą kartais galima atsargiai ištiesinti adata, tačiau tai reikalauja tikslumo ir kantrybės.

Šie žingsniai neišreikalauja jokių specialių įgūdžių, tik atidumo. Dažnai to visiškai pakanka, kad problema dingtų be jokio litavimo ar detalių keitimo.

Kai reikia lituoklio: sudėtingesnis remontas namuose

Jei paprasti sprendimai nepadėjo, o jūs esate pasiruošę imtis rimtesnio remonto, galima bandyti pataisyti pačią jungtį. Tam reikės:

• Lituoklio su plona antgaliu (idealiu atveju – reguliuojamos temperatūros);
• Alavo su fliuso šerdimi;
• Didinamojo stiklo ar mikroskopo, nes kontaktai tikrai maži;
• Multimetro, kad patikrintumėte laidumą;
• Kantrybės – daug kantrybės.

Dažniausia namuose atliekama procedūra – atlituoto laido HDMI kištuko kontakto prilitavimas atgal. Atidarius kištuko korpusą (dažniausiai jis surenkamas ant spaustukų arba klijų), matomi ploni laideliai, sujungti su kontaktų plokštele. Su laiku šie sujungimai gali atitrūkti dėl vibracijos ar traukymo.

Jei problema yra televizoriaus ar kompiuterio lizde – čia jau sudėtingiau. Reikia atidaryti prietaiso korpusą, pasiekti plokštę, kurioje sumontuotas HDMI lizdas, ir arba jį prilituoti iš naujo, arba pakeisti visą lizdą nauju. Tokiam darbui reikia jau daugiau patirties, nes plokštėje šalia esančios detalės labai jautrios perkaitimui.

Svarbu: jei nesate niekada lituoję elektronikos, geriau pirmiausia pasipraktikuokite ant nereikalingos senos plokštės. HDMI lizdo litavimas – ne pati lengviausia užduotis pradedančiajam, nes kontaktai tankiai sugrupuoti ir lengva juos sujungti trumpuoju jungimu.

Dažniausios klaidos, kurias žmonės daro taisydami patys

Noras sutaupyti kartais išeina brangiau nei serviso paslaugos. Štai ką dažniausiai daro netyčia patys sau pakenkdami:

• Per didelis spaudimas valant kontaktus. Metaliniai kontaktai lengvai sulenkiami net švelniu prisilietimu, jei naudojate ne tinkamą įrankį (pavyzdžiui, aštrų metalinį daiktą vietoj minkšto krapštuko).
• Bandymas remontuoti neišjungus prietaiso iš maitinimo. Tai kelia riziką ne tik jums, bet ir plokštei – gali įvykti trumpas jungimas.
• Per aukšta lituoklio temperatūra. HDMI plokštėse esančios detalės jautrios karščiui, todėl per aukšta temperatūra gali sudeginti aplinkines mikroschemas.
• Klijų ar izoliacinės juostos naudojimas vietoj tinkamo remonto. Kartais žmonės tiesiog priklijuoja laidą prie lizdo, kad jis „laikytųsi“ – tai laikinas sprendimas, kuris ilgainiui tik pablogina kontaktą.
• Bandymas remontuoti be tinkamo apšvietimo ar didinimo. Nematant, ką tiksliai darai, lengva sujungti ne tuos kontaktus.

Kada verčiau nerizikuoti ir kreiptis pas specialistą

Yra situacijų, kai savarankiškas remontas tiesiog neapsimoka arba yra per rizikingas:

• Jei problema susijusi su naujos ir brangios technikos garantija – bet koks savarankiškas kišimasis ją panaikins.
• Jei reikia keisti lizdą prie pačios plokštės, o jūs neturite patirties su SMD litavimu.
• Jei matote apdegusius kontaktus ar kvapą – tai gali reikšti elektros grandinės pažeidimą, kuris gali būti pavojingas.
• Jei prietaisas visiškai nereaguoja į jokį HDMI signalą iš kelių skirtingų šaltinių – gedimas gali būti giliau, procesoriaus ar valdymo grandinės lygyje.

Servisas paprastai kainuoja nuo 15 iki 40 eurų priklausomai nuo sudėtingumo, o naujo laido kaina – vos kelių eurų. Todėl verta apsvarstyti, ar apskritai verta gaišti laiką taisant patį laidą, jei galima tiesiog nusipirkti naują.

Vietoj išvadų – kaip išvengti pakartotinio gedimo

Pataisius jungtį (ar tiesiog nusipirkus naują laidą), verta pagalvoti, kaip išvengti tos pačios problemos ateityje. Štai keletas dalykų, kurie iš tiesų pailgina HDMI jungties gyvavimo laiką:

• Naudokite laido tvarkytojus ar spaustukus, kad laidas nebūtų nuolat traukiamas ar lenkiamas prie pat kištuko.
• Jei prietaisą dažnai jungiate ir atjungiate (pavyzdžiui, nešiojamąjį kompiuterį prie projektoriaus), apsvarstykite galimybę įsigyti HDMI adapterį su papildoma apsauga arba trumpą jungiamąjį kabelį, kurį keisti pigiau nei ilgą laidą.
• Venkite laikyti techniką drėgnose ar dulkėtose vietose – tai pagreitina kontaktų oksidaciją.
• Periodiškai (kartą per kelis mėnesius) nuvalykite HDMI jungtis sausu oro purkštuvu – tai pašalina dulkes prieš jos suspausiant kontaktus.
• Nesitraukite laido nuo kištuko – visada traukite už paties kištuko korpuso, ne už laido.

Galų gale, HDMI jungtis – tas nedidelis, bet nepaprastai svarbus tiltas tarp jūsų technikos ir ekrano. Kaip ir bet kuris tiltas, ji išlaiko tiek, kiek jį prižiūrite. Nedidelis atsargumas kasdien apsaugo nuo nervų kupinų vakarų, kai filmas jau įjungtas, o ekranas rodo tik juodą triukšmą. O jei jau taip nutiko – dabar žinote, nuo ko pradėti ir kada laikas tiesiog nusipirkti naują laidą, o ne kovoti su lituokliu rankose.