Kodėl televizorius neįsijungia: pagrindinės priežastys

Kiekvienam yra nutikę – paspaudi nuotolinio valdymo pultelio mygtuką, o televizorius tik tyliai spokso į tave juodu ekranu. Nei garso, nei šviesos, nei jokio ženklo, kad prietaisas apskritai gyvas. Situacija erzinanti, ypač jei ruošeisi žiūrėti mėgstamą serialą ar svarbias sporto varžybas. Bet prieš skambinant meistrui ar bėgant į parduotuvę naujo televizoriaus, verta ramiai išsiaiškinti, kas iš tikrųjų galėjo nutikti. Dažniausiai priežastis būna gerokai paprastesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Maitinimo problemos – pirmas įtariamasis

Absoliuti dauguma atvejų, kai televizorius neįsijungia, susiję su elektros tiekimu. Tai skamba banaliai, bet patikrinti verta būtent nuo šito taško. Pirmiausia pažiūrėk, ar laidas tikrai patikimai įkištas į lizdą – kartais valant dulkes ar perstumiant baldus jis šiek tiek atsilaisvina, ir vizualiai atrodo, kad viskas tvarkoje, o kontaktas jau nebeveikia.

Kitas žingsnis – patikrinti patį elektros lizdą. Įjunk į jį kitą prietaisą, pavyzdžiui, telefono kroviklį ar dulkių siurblį. Jei ir tas neveikia, problema greičiausiai ne televizoriuje, o namų elektros instaliacijoje ar išsijungusiuose saugikliuose skydelyje. Verta patikrinti ir prailgintuvą, jei per jį jungi televizorių – seni prailgintuvai su mygtukais linkę „numirti“ be jokio įspėjimo.

Dar viena dažna, bet lengvai pamirštama detalė – maitinimo adapteris arba blokas, kuris yra ne visuose, bet daugelyje modelių, ypač senesniuose ar mažesniuose televizoriuose. Jei toks blokas perkaito ar suges, ekranas tiesiog liks tamsus, nors atrodys, kad laidai visi tvarkingai sujungti.

Nuotolinio valdymo pultelis – kartais kaltas ne televizorius

Nustebsi, kiek daug žmonių bando taisyti televizorių, kai iš tikrųjų problema slypi pultelyje. Išsikrovę ar netinkamai įdėti baterijos yra klasika. Pabandyk pakeisti baterijas naujomis, net jei senosios atrodo dar „gyvos“ – jų įtampa gali būti per silpna signalui perduoti, nors laikrodis ar žibintuvėlis su tomis pačiomis baterijomis dar veiktų.

Jei baterijos naujos, o veiksmo vis tiek nėra, patikrink pultelio davikliuką – ar nėra kur nors dulkių, ar teisingai nukreiptas į televizorių. Kartais pakanka nuvalyti daviklio langelį minkšta šluoste. Taip pat verta bandyti įjungti televizorių tiesiogiai mygtuku, esančiu ant paties prietaiso korpuso, dažniausiai šone ar apačioje. Jei taip įsijungia – problema aiškiai pultelyje, ne pačiame televizoriuje.

Užstrigusi programinė įranga

Šiuolaikiniai televizoriai iš esmės yra maži kompiuteriai su savo operacine sistema, o kompiuteriai, kaip žinia, kartais užstringa. Jei ekranas rodo tik firmos logotipą ir toliau neįsijungia arba televizorius reaguoja į pultelį, bet vaizdo nėra, greičiausiai kaltininkas – programinės įrangos gedimas.

Tokiu atveju pirmiausia reikėtų bandyti pilną perkrovimą. Atjunk televizorių nuo elektros tinklo, palauk bent minutę, o po to vėl įjunk. Šis metodas, nors ir skamba pernelyg paprastai, iš tiesų padeda didžiojoje dalyje atvejų, nes leidžia sistemai visiškai išsijungti ir vėl paleisti procesus iš naujo.

Jei tai nepadeda, kai kuriuose televizoriuose yra galimybė atlikti gamyklinių nustatymų atstatymą per specialų mygtukų derinį – informaciją apie tai galima rasti gamintojo instrukcijoje arba internete įvedus konkretų modelio numerį. Svarbu žinoti, kad po tokio veiksmo prarasi visus asmeninius nustatymus, todėl tai geriau palikti kaip paskutinę priemonę.

Foninis apšvietimas (backlight) – kai televizorius „veikia“, bet nieko nesimato

Yra situacija, kuri ypač suklaidina žmones – televizorius reaguoja į pultelį, girdisi garsas, bet ekranas lieka visiškai juodas. Tai reiškia, kad pati elektronika veikia, tačiau sugedo foninis apšvietimas, dar vadinamas backlight. LCD ir LED televizoriuose vaizdas formuojamas naudojant specialius LED diodus, kurie apšviečia skystųjų kristalų sluoksnį iš galo. Jei šie diodai ar juos maitinanti plokštė sugenda, vaizdo tiesiog nesimato, nors televizorius techniškai „veikia“.

Patikrinti tai gana paprasta – įjunk televizorių, palauk kelias minutes ir švieskim į ekraną žibintuvėliu ar telefono prožektoriumi labai arti paviršiaus. Jei per šviesą matosi neryškus vaizdas ar meniu, tai patvirtina, kad problema būtent apšvietime, o ne pagrindinėje plokštėje. Šis gedimas, deja, dažniausiai reikalauja profesionalaus remonto, nes reikia keisti LED juosteles arba maitinimo plokštę.

Įtampos šuoliai ir žaibas – nematomas priešas

Elektros tinklo įtampos svyravimai, ypač per audrą ar žaibavimą, gali negrįžtamai sugadinti televizoriaus vidines dalis, net jei prietaisas nebuvo tiesiogiai trenktas žaibo. Staigus įtampos šuolis dažniausiai „sudegina“ maitinimo bloką arba pagrindinę plokštę, ir po tokio įvykio televizorius gali visiškai nustoti reaguoti.

Jei prisimeni, kad prieš televizoriui sugendant buvo audra ar dingo elektra kaimynystėje, tai stipri užuomina, kad priežastis būtent čia. Deja, tokiu atveju namuose padaryti nedaug ką gali – reikalinga profesionali diagnostika, o kartais ir plokštės keitimas. Todėl verta iš anksto investuoti į kokybišką įtampos stabilizatorių ar bent jau prailgintuvą su apsauga nuo viršįtampio – tai kainuoja gerokai mažiau nei naujo televizoriaus remontas ar pirkimas.

Kondensatoriai ir maitinimo plokštė – vidinis gedimas

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių techninių gedimų, ypač senesniuose televizoriuose, yra išsipūtę ar nutekėję kondensatoriai maitinimo plokštėje. Šie nedideli cilindriniai elementai laikui bėgant nusidėvi, ypač jei televizorius dažnai kaista arba naudojamas prastos kokybės elektros tinkle. Kai kondensatorius suges, televizorius gali arba visai neįsijungti, arba periodiškai išsijungti savaime, arba įsijungti tik po kelių bandymų.

Pastebėti šią problemą galima ir vizualiai, jei atidarytum televizoriaus korpusą (tai daryti rekomenduojama tik turint patirties arba pasitelkus specialistą, nes viduje gali likti liekamosios įtampos). Sugedę kondensatoriai atrodo išsipūtę viršuje arba turi matomų nutekėjimo žymių. Šis gedimas, palyginti su kitais, dažniausiai yra vienas iš pigiausių ir greičiausių sutvarkyti, nes kondensatorių keitimas kainuoja kelis eurus, o darbas – nebrangus, jei kreipiesi į patikimą meistrą.

Kada verta taisyti, o kada – pirkti naują

Susidūrus su rimtu gedimu, natūraliai kyla klausimas – ar verta investuoti į remontą, ar geriau iškart žiūrėti naujo televizoriaus link. Čia daug kas priklauso nuo televizoriaus amžiaus ir remonto kainos. Jei prietaisas turi mažiau nei penkerius metus ir gedimas susijęs su kondensatoriais ar smulkiomis detalėmis, remontas paprastai atsiperka su kaupu. Tačiau jei kalta pagrindinė plokštė ar matricos gedimas, o televizoriui jau daugiau nei septyneri aštuoneri metai, dažnai protingiau žiūrėti naujo modelio pusėn, nes remonto kaina gali siekti pusę ar net daugiau naujo televizoriaus kainos.

Verta paklausti serviso meistro preliminaraus įkainio prieš atiduodant televizorių diagnostikai – dauguma patikimų servisų gali bent apytiksliai įvertinti situaciją pagal simptomus, dar prieš atidarant korpusą.

Ką daryti prieš skambinant meistrui – trumpas patikros sąrašas

Prieš imantis rimtesnių priemonių, verta pačiam praeiti per keletą paprastų žingsnių, kurie dažnai išsprendžia problemą per kelias minutes:

• Patikrink, ar laidas tvirtai įkištas į lizdą ir ar pats lizdas veikiantis
• Pakeisk pultelio baterijas ir pabandyk įjungti mygtuku ant paties televizoriaus
• Atjunk televizorių nuo elektros bent minutei ir vėl įjunk (pilnas perkrovimas)
• Patikrink saugiklius elektros skydelyje
• Pašviesk į ekraną žibintuvėliu, kad patikrintum, ar veikia backlight
• Prisimink, ar neseniai buvo audra ar elektros dingimas

Jei visi šie žingsniai neduoda rezultato, tuomet jau tikrai laikas kreiptis į specialistą, nes savarankiškas gilesnis kišimasis į vidų gali ne tik nepadėti, bet ir sukelti papildomų problemų, ypač jei nesi tikras, ką darai su elektronika.

Kai ekranas tyli, o atsakymai – ne

Tiesa ta, kad televizoriaus neįsijungimas retai kada būna mistika be paaiškinimo. Dažniausiai atsakymas slypi kažkur tarp elektros lizdo, pultelio baterijų ir kelių minučių kantrybės perkraunant sistemą. Rimtesni atvejai, susiję su backlight ar maitinimo plokšte, jau reikalauja profesionalios pagalbos, bet net ir tada žinojimas, kur ieškoti problemos, padeda sutaupyti laiko bei nervų kalbantis su meistru.

Geriausia strategija – neskubėti su išvadomis apie „mirusį“ televizorių, kol nepraėjai per bent kelis pagrindinius patikrinimus. O ateityje, norint išvengti panašių situacijų, verta investuoti į kokybišką apsaugą nuo įtampos šuolių, retkarčiais nuvalyti dulkes nuo ventiliacijos angų (perkaitimas irgi prisideda prie ankstyvo detalių nusidėvėjimo) ir tiesiog atkreipti dėmesį, jei televizorius pastaruoju metu rodė keistus ženklus – trumpai mirksėjo, savaime išsijungdavo ar veikė lėčiau nei įprasta. Tokie signalai dažnai būna paskutinis įspėjimas prieš rimtesnį gedimą, ir juos pastebėjus laiku, galima išvengti visiško televizoriaus „mirties“ pačiu netinkamiausiu momentu.